masinio naikinimo ginklų neplatinimas

masinio naikinimo ginklų neplatinimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Daugumos pasaulio valstybių politika, kurios tikslas – užkirsti kelią plisti masinio naikinimo ginklams. Branduolinis, cheminis ir bakteriologinis masinio naikinimo ginklai dėl ypač didelės naikinamosios galios labai pavojingi visai žmonijai, todėl juos turinčios valstybės įvairiais būdais stengiasi, kad jie nepatektų į jų dar neįsigijusių valstybių ginklines, juo labiau į teroristinių grupuočių ar privačių asmenų rankas. Ši politika gana veiksminga, bet reikalauja daug pastangų ir dėmesio. Šiandien pasaulyje yra apie 50 valstybių, galinčių pasigaminti branduolinę bombą, tačiau dauguma to nedaro. 1970 įsigaliojo Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, ji nustatė tarptautinį neplatinimo režimą, pagal kurį branduolinės valstybės įsipareigojo branduolinio ginklo niekam neperduoti, o jo neturinčios – nesistengti jo įsigyti ar pasigaminti, bei deklaruoti ir atverti tarptautinėms inspekcijoms visus su branduolinėmis medžiagomis susijusius darbus ir projektus (pvz., branduolinių reaktorių statybos). Ne visos valstybės laikosi šio režimo, todėl branduolinis ginklas vis dėlto pamažu plinta. 1998 prie anksčiau įsigijusių branduolinį ginklą JAV, Rusijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Kinijos, nepaisant visų lygių tarptautinių pastangų, prisidėjo Indija ir Pakistanas. Tarp valstybių, kurios įtariamos slapta gaminančios branduolinį ginklą arba jį turinčios, yra Izraelis, Iranas ir Š. Korėja. atitikmenys: angl. nonproliferation